Bitė Lietuva, UAB | Vilnius
UAB "Pro Invest Group" | Kaunas
IPF Digital Lietuva, UAB | Vilnius
Omniva LT, UAB | Kaunas
JLA, UAB | Klaipėda
Gym Plius, UAB | Vilnius
Ristera, UAB | Vilnius
Juventis, UAB | Vilnius
Plungės miesto vietos veiklos grupė, asociacija | Plungė
Litema, UAB parduotuvė | Joniškis
Marijampolės savivaldybės administracija | Marijampolė
Kultūros studijos, asociacija | Vilnius
Klaipėdos muzikos centro mišraus choro "AUKURAS" rėmėjų klubas | Klaipėda
Kagra, UAB
Antvita, UAB | Ukmergė
Daugiabučio namo savininkų bendrija "Oginskio g. 24" | Vilnius
Kaimynystė, DNSB | Klaipėda
Daugiabučio gyvenamojo namo Gedimino g. Nr. 174, Kaišiadorys, savininkų bendrija | Kaišiadorys
Tvika, UAB
Pika ir Ko, UAB
Telefonas – neatsiejamas bet kokios įmonės atributas. Tiek registratūrose, tiek bendro darbo erdvėse, tiek atskiruose aukščiausių kompanijų vadovų kabinetuose šis prietaisas naudojamas kone kasdien. Atrodo, vis labiau ir labiau tobulėjant moderniosioms technologijoms, turėjo būti sukurta alternatyva šiam susisiekimo įrenginiui. Žinoma, galime paminėti mobiliuosius bei išmaniuosius telefonus, tačiau jų esminė paskirtis išlieka labai panaši: itin greitas ir kone akimirksniu įmanomas susisiekimas.
Pirmoji telefono linija Lietuvoje buvo įdiegta dar 1882 metais Rietavo dvare, kai kunigaikščio Bogdano Oginskio sprendimu buvo nutiesta linija susisiekimui su Plungės ir Kretingos dvarais. Pasak istorikų, pirmasis pokalbis šia linija įvyko spalio 15 dieną (skaičiuojant pagal senąjį kalendorių). Be to, tais pačiais metais kita telefono linija buvo įrengta grafo Juozapo Tiškevičiaus dvare – taip tapo patogiau iš Vilniuje įsikūrusios rezidencijos susisiekti su dvaro tvarkytoju Vokėje.
Įdomi ir +370 – lietuviško tarptautinio kodo – istorija. Plečiantis telefonų tinklui, pasaulis buvo suskirstytas į 9 zonas, kurių kiekvienoje skirtingų valstybių telefonų numeriai prasidėdavo pliusu ir atitinkamu skaičiumi nuo 1 iki 9 (pavyzdžiui, +1 – JAV, +44 – JK, +49 – Vakarų Vokietija ir t.t.). Lietuva, tuo metu buvusi Sovietų Sąjungos dalimi, turėjo šios valstybės kodą +7. Tačiau po Vokietijos susijungimo ir komunistinio bloko žlugimo, šioje šalyje buvo pradėtas naudoti jau minėtas +49, o Rytų Vokietijai priklausęs +37 tapo laisvas. Šį kodą su papildomais skaičiais Tarptautinė Telekomunikacijų Sąjunga leido naudoti nepriklausomybę atkūrusioms sovietinio bloko šalims – taip Lietuva tapo +370, Latvija - +371, o Estija - +372.
Skambinant į kitus miestus, neretai sutinkame įprastus 1-3 skaitmenų kodus, pritaikytus tam tikram miestui. Mobiliojo ryšio kodai taip pat yra triženkliai ir visuomet prasideda skaičiumi 6. Tačiau ne viena įmonė turi vadinamuosius 700-uosius, 800-uosius arba 900-uosius numerius. Kitaip tariant, tokie telefono numeriai turi šiais ženklais žymimus kodus. Skirtumas tarp jų yra ganėtinai paprastas. 700-ieji numeriai turi vieną pokalbio kainos tarifą fiksuotame telefono tinkle, o skambinant iš užsienio ar mobiliojo telefono, taikomas vietinio operatoriaus mokestis. 800-ieji numeriai yra nemokami skambinančiajam, o už skambutį moka asmuo arba įmonė, į kurio telefono numerį skambinama. 900-ieji numeriais naudojasi įmonės, užsisakiusios specialią Telia paslaugą, kuri suteikia mokamą informaciją skambinančiam asmeniui. Prieš pradedant kiekvieną skambutį šiuo kodu, skambinantysis yra įspėjamas apie jo kainą ir paslaugą, kuria bus galima pasinaudoti susisiekus minėtuoju telefono numeriu.
Kaip jau minėta, nuo įmonių šiais laikais nėra atskiriami ir mobilieji telefonai. Jų pradžia Lietuvoje siekia XX amžiaus pabaigą ir yra siejama būtent su verslu bei dideliais biudžetais. Pirmieji mobilieji operatoriai, iki šiol išlikę UAB Bitė GSM (dab. Bitė) ir UAB Omnitel (dab. Telia) savo veiklą pradėjo 1995-aisiais. Anuomet jų siūlomos paslaugos pasižymėjo gana nuostolinga kainodara, kadangi tiek aparatų, tiek ryšio kainos buvo neadekvačiai aukštos. Be to, ryšys veikė tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tačiau ilgainiui įsigalėjus konkurencijai su pigesnes paslaugas siūlančiais operatoriais bei išaugus paklausai, mobilusis telefonas iš prabangos prekės tapo kasdienio naudojimo įrenginiu ne tik įmonėse, tačiau ir asmeniniame gyvenime.